2025 m. rugpjūčio 13 d., trečiadienis

Pulkininkas Doug Macgregor: Rusijos staigus puolimas netoli Pokrovsko (video)


Politinis kontekstas prieš Trumpo ir Putino susitikimą 

Susitikimas vyks jau po kelių dienų, o Europos lyderiai ruošiasi spaudžiant Trumpo, kad jis susitartų su Putinu dėl jų interesams palankaus sprendimo. Jie taip pat bando įtraukti Zelensky į derybas arba užtikrinti jo dalyvavimą jose, tačiau Trumpas neatrodo suinteresuotas patenkinti šį prašymą. Kol Vašingtonas ir Briuselis sutelkia dėmesį į diplomatinius manevrus, analitikai teigia, kad tikrosios situacijos priežastys atsiskleidžia mūšio lauke. Didžiulis proveržis Rytų fronte Per pastarąsias 48 valandas Rusija pradėjo didžiausią per pastaruosius dvejus metus puolimą netoli Pokrovsko (taip pat rašoma Picrosk/Pokrovske) šiaurėje. Rusijos strategija tebėra sutelkta į Ukrainos pajėgų sunaikinimą, o ne į teritorijos užėmimą. Ukrainos kariuomenės skaičius yra kritiškai mažas; batalionai papildomi nepilnamečiais naujokais ir vyresnio amžiaus vyrais. Rusija kas mėnesį verbuoja apie 35 000 naujų karių, o šiuo metu mokosi 150 000. Rusijos pajėgos sparčiai žengia į priekį – maždaug 10 km per dieną – ir jau užkirto Družkivka–Kramatorsk kelią, kuris yra svarbi logistinė arterija. Šis kelias yra vienas iš nedaugelio asfaltuotų kelių regione; jo praradimas smarkiai apriboja Ukrainos galimybes perkelti karius, tiekimą ar sustiprinti pozicijas. Kodėl šis proveržis yra svarbus Jei Rusija veršis giliau, ji galės apsupti Ukrainos pajėgas „katile“, atimti iš jų atsargas ir priversti pasiduoti arba sunaikinti. Teritorija už dabartinės Ukrainos linijos apima didžiuosius miestus, tokius kaip Kramatorskas ir Slovianskas, taip pat paskutinę didžiąją Ukrainos gynybos liniją rytuose (Ukrainos žemėlapiuose pažymėtą geltona spalva). Ankstesnės gynybos linijos į pietus nuo šios teritorijos buvo nepakankamai aprūpintos kariais, todėl Rusija galėjo jas greitai apeiti. Ukrainos gynybinė situacija Ukrainos aukščiausioji vadovybė pripažino pažeidimo rimtumą ir dislokavo savo paskutinį strateginį rezervą – elitines oro desanto (AOV) brigadas.Tačiau: tai tik viena brigada, o ne kelios brigados ar divizijos. Jos atvyks į teritoriją, kurioje už geltonosios linijos yra minimalūs arba visai nėra parengtų įtvirtinimų. Įsipareigojusi, Ukraina nebeturės strateginių rezervų. Rusijos vadai tikriausiai žino apie šį dislokavimą ir gali bandyti visiškai sunaikinti brigadą. Analitikų nuomonės Pulkininkas Douglas Macgregor ir kiti kariniai analitikai mano, kad Rusija faktiškai laimėjo karą kariniu požiūriu – dabar klausimas tik tas, kiek toli jie eis. Jie nemato jokių įrodymų, kad Rusija šią ofensyvą planavo pagal viršūnių susitikimo grafiką; priešingai, ją lemia galimybės mūšio lauke ir artėjantys rudens lietūs, kurie sulėtins judėjimą. Palyginimai su Ukrainos netikėta Charkovo kontrataka 2022 m. atmetami – tuomet Rusija turėjo nedaug karių regione ir pasitraukė tvarkingai; šiandien Ukraina neturi panašių rezervų ar įrangos tokiam posūkiui. Rusija pagerino savo gebėjimus kovoti su Ukrainos dronų taktika, naudodama trukdžius, perėmimus ir smūgius į operatorių pozicijas. Pasekmės viršūnių susitikimui Putinas gali pateikti Trumpui mūšio lauko realybę kaip įrodymą, kad Ukrainos pozicija yra nepagrįsta, ir galbūt sieks susitarimo. Tačiau analitikai abejoja, kad susitikimas pakeis Rusijos karinius planus. Ukrainos analitikai baiminasi, kad dabartinis pažeidimas gali išprovokuoti plataus masto rytinio fronto žlugimą, o jei išsipildys „katilo“ scenarijus, masinį pasitraukimą per Dniepro upę.


https://www.youtube.com/watch?v=rAAaYc_pCfM


Fragmento vertimas į rusų kalbą


https://www.youtube.com/watch?v=Ubobc0pPoqk




2025 m. rugpjūčio 12 d., antradienis

Lietuvių susinaikinimo genetika. Keli pavyzdžiai


Ar tik ne lietuvių genuose užprogramuotas susinaikinimas? Gal tai ir epigenetinis paveldimumas, apspręstas DNR modifikacija? Bet kokiu atveju tai kažkas nenormalaus ir letalaus. Sveikos tautos stengiasi išlikti ir savo tautos interesus, ne svetimus, stato į pirmą vietą. Geriausias pavyzdys - žydai, kuriuos dievina mūsų valdžia, bet iš jų nesimoko. 

Šių dienų tautos susinaikinimo sindromo pavyzdys - prof. Vytauto Radžvilo antpuolis prieš partietį Seimo narį dr. Vytautą Sinicą už jo organizuotą akciją prieš Svetlanos Tichanovskajos gaujos (vyriausybės) URM akreditaciją, Lietuvos valstybės melžimą ir išvalstybinimą.

Pastaroji Lietuvos melžėjos S.Tichanovskajos pasaka apie jos gautus KGB pinigus.

Maždaug prieš savaitę Backa išplatino dokumentinius kadrus apie Svetlanos Tichanovskajos išvarymą iš Baltarusijos, apie saugumo jai įduotus 15000 JAV dolerių.

https://www.youtube.com/watch?v=VXabEdxCZog

Tichanovskajos išvarymas į Lietuvą: https://www.youtube.com/watch?v=VXabEdxCZog&t=1163s

Praėjus 5 metams Vilniuje reziduojanti neperrinkta Baltarusijos "prezidentė" papasakojo neįtikėtiną istoriją. Pasirodo, ji net nepatikrino KGB jai duoto paketo su 15000 JAV dolerių!!!


Opozicijos portalas "Naša Niva" rašo: 

Tikhanovskaja pažymėjo, kad atvykusi į Lietuvą, ji atidėjo šį paketą „kaip kažką bjaurų“ ir nenorėjo jo liesti. Ji nenorėjo pasakoti apie tai, kas įvyko, ir dabar tai laiko „savo asmenine gėda“.

Į klausimą, ar nebuvo pavojinga laikyti šalia savęs vyriausybės pareigūno voką, nežinant, kas jame yra, Tichanovskaja atsakė:

„Ne, aš nesidomėjau šiuo klausimu. Atvykau į Lietuvą ir neturėjau jokio noro kam nors patarti, ką su tuo daryti. Atidėjau ir viskas. Įdėjau į maišelį – jis iki šiol ten guli“, – sakė ji.

 

Lenkai neserga susinaikinimo sindromu ir stengiasi apriboti baltarusių migraciją.

Iš viso Mazovijos vaivadijos gyventojų skaičius 2024 m. pabaigoje buvo 5,5 mln. žmonių, iš jų Varšuvoje gyvena 1,8 mln. žmonių. 2024 m. Varšuvoje Užsieniečių reikalų tarnyba išdavė daugiau nei 150 tūkst. leidimų gyventi užsieniečiams, praneša Pasienio tarnyba. Didžiausią grupę sudaro Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai.

Iš viso Mazovijos vaivadijoje oficialiai registruota atvykėlių: iš Ukrainos116 866; Baltarusijos - 53 625; Indijos - 8 504; Vietnamo - 8 049; Kitų šalių - 63 383.

Baltarusiams tapo sunkiau legalizuotis Lenkijoje – ten nebepriimami BSSR išduoti dokumentai be apostilės.

Baltarusiai, kurie pastaraisiomis dienomis kreipėsi į Lenkijos vietos institucijas, sako, kad iš jų nebepriimami kai kurie Baltarusijos dokumentai be apostilės.

Suprantamas lenkų susirūpinimas baltarusių dokumentų patikimumu. NVS valstybėse yra galimybė už pinigus įsigyti bet kokius dokumentus ant valstybinių autentiškų blankų. Net Maskvos metro buvo pardavinėti aukštojo mokslo ir kt. diplomai. 

Genetiškai susinaikinti užprogramuotų lietuvių valdininkų baltarusių ir rusų dokumentų autentiškumas nedomina. Lietuvoje plačiai atvertos durys legalizuotis be jokios apostilės. Tai pabrėžia ir užsieniečių legalizacijos lizdas Vilniuje - "Europos humanitarinis universitetas", busimiems studentams nurodantis, kad stojimo dokumentams apostilės nereikalaujama.

Baltarusiams Lietuvoje leidžiama vogti Lietuvos valstybės simbolius, su jais marširuoti mūsų miestų gatvėmis, platinti nacistinę litvinizmo ideologiją, niekinti lietuvių tautą. 

Kas tai, jei ne susinaikinimo genetika?


Nuotraukoje: Svetlana Tichanovskaja konferencijoje „Naujoji Baltarusija“ Varšuvoje, 2025 m. rugpjūčio 9 d. Jos biuro nuotr.


2025 m. rugpjūčio 11 d., pirmadienis

Baltarusiai kviečiami Vilniuje tapti genderizmo magistrais

 

Baltarusių leidinyje "Naša Niva" paskelbtas reklaminis straipsnis, agituojantis baltarusius 2025 m. mokytis magistrantūroje Vilniuje esančiame "Europos humanitariniame universitete" (EHU). Studentai gali konkursiniu būdu pretenduoti į universiteto ir Lietuvos vyriausybės stipendijas.

EHU pabrėžia:

Magistrantūra Europoje – puiki galimybė įgyti europietišką išsilavinimą ir likti gyventi bei dirbti Europos Sąjungoje. Kas reikalinga norint įstoti? Į magistrantūrą gali stoti žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, nepriklausomai nuo to, kada ir kokioje šalyje jie baigė studijas. Studijuojantis asmuo gali toliau dirbti, nes užsiėmimai daugiausia vyksta internetu ir vakarais. Paprastai tai yra 1–2 poros keletą kartų per savaitę.

Magistrantas gali gyventi bet kurioje šalyje – Baltarusijoje, Lenkijoje ar kur nors kitur. Tuo pačiu universitetas padeda gauti vizą, o vėliau – Lietuvos leidimą gyventi, kuris suteikia teisę ne tik lankyti Vilnių studijų tikslais, bet ir gyventi bei dirbti Lietuvoje. Galima net užsiimti individualia veikla (analogiška individualiai veiklai Baltarusijoje). EHU pabrėžia, kad magistrantūros studijos Europoje yra patogus būdas įgyti europietišką išsilavinimą, remiantis baltarusiškuoju, o tai atveria plačias galimybes įsidarbinti Europoje.

Pažymima, kad magistrantas gali gyventi bet kurioje šalyje – Baltarusijoje, Lenkijoje ar kur nors kitur. Universitetas padeda gauti vizą, o vėliau – Lietuvos leidimą gyventi, kuris suteikia teisę ne tik lankyti Vilnių studijų tikslais, bet ir gyventi bei dirbti Lietuvoje. 

EHU pabrėžia, kad magistrantūros studijos Europoje yra patogus būdas įgyti europietišką išsilavinimą, remiantis baltarusiškuoju, o tai atveria plačias galimybes įsidarbinti Europoje.

Universitetas siūlo 7 magistrantūros programas

Konceptualusis dizainas ir šiuolaikinis menas – studijų trukmė – 2 metai. Absolventui suteikiama meno magistro kvalifikacija.

Genderiniai tyrimai – studijų trukmė – 1,5 metų. Unikali magistrantūra aktualia tarpdisciplinine tema, vienintelė Lietuvoje. Absolventui suteikiama socialinių mokslų magistro kvalifikacija.

Integruoti urbanistiniai tyrimai – studijų trukmė – 2 metai. Absolventui suteikiama socialinių mokslų magistro kvalifikacija. Studijos vyksta trijuose universitetuose – Brno technologijos universitete (Čekija), EGU ir Vroclavo universitete (Lenkija) – po vieną semestrą kiekviename.

Viešoji politika ir politinė komunikacija – studijų trukmė – 1,5 metų. Absolventui suteikiama socialinių mokslų magistro kvalifikacija.

Kultūrinio paveldo plėtra – studijų trukmė – 1,5 metų. Absolventui suteikiama humanitarinių mokslų magistro kvalifikacija.

Tarptautinė teisė ir saugumo tyrimai – studijų trukmė – 1,5 metų. Absolventui suteikiama teisės magistro kvalifikacija.

Tarptautinė prekybos ir verslo teisė (LL.M.) (priėmimas nuo lapkričio 15 d.) – studijų trukmė – 1 metai. Absolventui suteikiama teisės magistro (LL.M.) kvalifikacija.

„Kultūrinio paveldo plėtra“ ir „Viešoji politika ir politinė komunikacija“ mokymas vyksta rusų, baltarusių ir anglų kalbomis. Likusios penkios - tik anglų kalba.

Šaltinis: https://nashaniva.com/ru/374095

P.S. Ar kas gali man paaiškinti, kam Lietuvai reikia magistrų nemokančių lietuvių kalbos, juo labiau mokslus baigusių rusų ir baltarusių kalbomis? 

Kodėl mūsų valstybė moka stipendijas valstybine kalba nekalbantiems studentams, juoba studijuojantiems rusų ir baltarusių kalbomis?



Vytauto Sinicos kalba mitinge prie URM

 

FB Seimo narys dr.Vytautas Sinica rašo: Penktadienį pakviečiau į protestą prie Užsienio reikalų ministerijos. Reikalavome naikinti S. Cichanouskajos biuro akreditaciją ir finansavimą. Dėkoju visiems susirinkusiems, sąžiningai nušvietusiai žiniasklaidai, tvarką palaikiusiai policijai. Buvo klausiančių, kaip vertinu tai, kad mano poziciją prieš Cichanouskają išnaudos Minskas ir Kremlius. Visiems gana aiškiai atsakiau, kad jie visada ir viską iškreipia savo demagogijų naudai, bet mes negalime leisti, kad tai paralyžuotų mūsų mintis ir veiksmus. Niekada nepergyvenau, kad už pagarbą partizanams ar sukilėliams Kremlius mane ir bendraminčius pavadino naciais. Nepergyvensiu ir dabar. Akcija nebuvo joks palaikymas Lukašenkai, priešingai, tai buvo perspėjimas, kad jeigu norime pokyčių Baltarusijoje, tai dabartinė „atstovybė“ prie to tikslo niekaip neveda, o tik įsisavina lėšas ir dangsto litvinizmą. Visus, kas neabejingi šiam klausimui, kviečiu išklausyti mano kalbos ir - jei laikysite verta - pasidalinti plačiau, kad žmonės vadovautųsi faktais, o ne mitais.


2025 m. rugpjūčio 10 d., sekmadienis

Baltarusių emigrantai Varšuvoje skandalingai paminėjo 5-ąsias masinių protestų Minske metines


Rugpjūčio 8 d. baltarusių išeivija pažymėjo 5 metų  protestų Minske sukaktį. Renginiai vyko Vilniuje, Varšuvoje, kituose ES miestuose. Ta proga Varšuvoje surengti du pasirodymai baltarusių reperio Max Korzh. Pirmasis įvyko rugpjūčio 8 d. 

Portale wPolytice rašoma:

Reperis neoficialiai surinko gerbėjus Ordona gatvėje Varšuvos Wola rajone. Nelegali „šventė“ sukėlė gyventojų pasipiktinimą. Įsikišo policija. Po renginio liko daug šiukšlių, daugiausia butelių. Be to, socialinėje žiniasklaidoje pasirodė įrašai, kuriuose matyti, kad vėlesnio menininko koncerto PGE Narodowym stadione metu buvo mojuojama Banderos vėliava.


Plačiau apie nesankcionuotą naktinį koncertą Varšuvoje rašoma lenkų portale Miejski Reporter


Portale Miejski Reporter rašoma:

2025 m. rugpjūčio 8 d., penktadienio vakarą, buvusioje geležinkelio teritorijoje Ordona gatvėje (sankryžoje su Kasprzaka gatve) Volos rajone įvyko spontaniškas, nepaskelbtas Baltarusijos reperio Max Korzh gerbėjų susibūrimas. Liudininkų teigimu, renginyje dalyvavo net keletas tūkstančių žmonių.

Gyventojai apibūdino stiprų triukšmą, užblokuotas gatves dėl netinkamai pastatytų automobilių, raketų ir fejerverkų paleidimą, automobilių stovėjimo vietų trūkumą, taip pat paliktas šiukšles ir fiziologinių poreikių tenkinimą viešoje erdvėje.


Kaip praneša Varšuvos policijos vadovybė: „Vakar vakare Varšuvos IV rajono policijos komisariato pareigūnai gavo pranešimą apie viešosios tvarkos pažeidimą privačioje teritorijoje Ordona gatvėje Varšuvoje. Į vietą taip pat atvyko Varšuvos policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai rado kelis šimtus žmonių, kurie garsiai grojo muziką. Policijos pareigūnai išrašė 25 baudas ir sulaikė 6 žmones dėl narkotikų laikymo.“



Iš šių pokalbių paaiškėjo, kad organizatorius neturėjo leidimo rengti tokio didelio masinio renginio, kuris taip pat reikalauja specialių pasirengimų ir saugumo priemonių. Policijos pareigūnai atvyko į vietą prieš 18 val. ir iš anksto nežinojo apie planuojamą tokį didelį susibūrimą šioje vietoje. Didėjant dalyvių skaičiui, policijos pajėgos buvo atitinkamai padidintos. Piko metu operacijoje dalyvavo keletas šimtų policijos pareigūnų. Dėl policijos veiksmų po 22 val. organizatorius užbaigė renginį.

Pareigūnai, vykdydami veiksmus, susijusius su viešosios tvarkos pažeidimu Ordona gatvės apylinkėse, išrašė keliasdešimt baudų ir sulaikė 6 asmenis. Taip pat parengtas prašymas teismui nubausti šio renginio organizatorių.

Dar liko klausimas dėl visos „netvarkos“, kurią paliko susirinkimo dalyviai... Paprašysime miesto tarnybų, atsakingų už visko sutvarkymą, įvertinti savo veiksmus. Tada paprašysime organizatoriaus padengti tvarkymo išlaidas“, – informavo Wola meras Krzysztof Strzałkowski.

Rugpjūčio 9 d. Max Korzh koncertas įvyko Varšuvos stadione.

Nuorodos:

https://wpolityce.pl/spoleczenstwo/737380-nieformalny-koncert-bialorusina-do-akcji-wkroczyla-policja

https://miejskireporter.pl/nocny-koncert-na-woli-organizator-nie-mial-zgody-na-tak-duza-impreze-masowa-wystawiono-kilkadziesiat-mandatow-zatrzymano-kilka-osob


2025 m. rugpjūčio 9 d., šeštadienis

S.Tsikhanouskajos straipsnis žurnale "Foreign Affairs"

 


Rugpjūčio 8 d. "Foreign Affairs" paskelbė S.Tsikhanouskajos straipsnį "Kaip pasipriešinti diktatoriui. Ką atskleidžia Baltarusijos demokratinė opozicija ir ko jai reikia norint laimėti". Žemiau pareikiu jo vertimą. 

SVIATLANA TSIKHANOUSKAYA yra Baltarusijos opozicijos lyderė ir Jungtinio pereinamojo kabineto vadovė.

Baltarusija, įsikūrusi tarp Europos Sąjungos, Ukrainos ir Rusijos, ilgą laiką buvo nepastebima ir nuvertinta išorės stebėtojų, kurie dažnai ją laikė vos daugiau nei Rusijos priedanga. Šis požiūris daugiausia kyla iš šalies diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos įtakos. Nuo 1994 m. jis pavertė Baltarusiją represine valstybe, kurią žymi suklastoti rinkimai, sistemingas smurtas ir vis gilėjantis priklausomumas nuo Maskvos ir Pekino.

Tačiau prieš penkerius metus baltarusiai aiškiai parodė, kad jie nenori gyventi karingoje autokratijoje, izoliuotoje nuo likusios Europos ir pasaulio. 2020 m. aš dalyvavau Baltarusijos prezidento rinkimuose, siekdamas sutrukdyti Lukašenkai laimėti šeštąją kadenciją. Nemanau, kad galėjau laimėti – Lukašenka suklastojo visus ankstesnius rinkimus. Tačiau mano žinia – išlaisvinti šalies politinius kalinius, nutraukti represijas, surengti tikrus rinkimus ir atkurti teisinę valstybę – palietė jautrią stygą. Nepriklausomų stebėtojų duomenimis, baltarusiai mane rėmė didžiąja balsų dauguma. Kai Lukašenka vis tiek paskelbė save nugalėtoju, šalyje kilo didžiausias taikus sukilimas jos šiuolaikinėje istorijoje. Iki 1,5 milijono žmonių užplūdo Baltarusijos miestų gatves, reikalaudami pokyčių.

Aš neketinau įsitraukti į politiką. Buvau anglų kalbos mokytoja, o vėliau – visą laiką namuose praleidžianti mama, kuri visą dėmesį skyrė savo klausos negalią turinčiam sūnui. Politikoje aktyvus buvo mano vyras Siarhei Tsikhanouski – verslininkas, kurio tinklaraštyje buvo atskleidžiami kasdieniniai pažeminimai, su kuriais susiduria diktatūros sąlygomis gyvenantys žmonės. Jo žodžiai įkvėpė tūkstančius žmonių. Kai 2020 m. gegužę jis paskelbė apie savo kandidatūrą, režimas jį suėmė po kelių dienų. Aš nusprendžiau kandidatuoti jo vietoje – ne iš ambicijų, bet iš meilės.

Reakcija į protestus buvo žiauri. Norėdamas išvalyti gatves, režimas vykdė masinius areštus, plačiai taikė kankinimus ir apskritai terorizavo gyventojus. Jis sulaikė dešimtis tūkstančių žmonių ir sumušė dar šimtus. Aš, kaip ir daugelis kitų, buvau priversta išeiti į tremtį. Vis dėlto sukilimas sukrėtė režimą iki pat jo šerdies. Demonstracijos galbūt būtų buvusios sėkmingos, jei ne Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Ruošdamasis 2022 m. vasario mėn. invazijai į Ukrainą, Putinas reikėjo Baltarusijos kaip atsparos taško. Todėl jis parėmė Lukašenką, atsiųsdamas saugumo patarėjus ir kitus agentus, suteikdamas finansinę pagalbą ir parodydamas pasirengimą intensyviau įsikišti – išgelbėdamas Lukašenkos valdžią mainais už paklusnumą ir Baltarusijos pavergimą. Šiandien mano šalis tebėra de facto okupuota Rusijos. Devyni milijonai žmonių yra laikomi įkaitais režimo, kuris atsiskaito ne jiems, o Kremliui.

Nors Lukašenka sugebėjo sustabdyti protestus, baltarusiai vis dar trokšta laisvės. Veikdami už šalies ribų, mano kolegos ir aš dirbame, kad išlaisvintume savo tėvynę. Mes įkūrėme vyriausybę tremtyje, kurią sudaro baltarusių aktyvistai ir režimo perbėgėliai, pasirengę imtis šalies atstatymo. Mes oficialiai užmezgėme ryšius su Amerikos ir Europos pareigūnais. Daugelis šalių dabar mane laiko teisėtu Baltarusijos vadovu. Mes netgi užmezgėme ryšius su režimo vidaus veikėjais, kurie yra pasirengę pokyčiams.

Kitaip tariant, pasipriešinimo dvasia išlieka. Kartu su ja išlieka ir Baltarusijos demokratijos galimybė.

PASIRENGĘ

Baltarusija yra Europos šalis. Ji turi savo kalbą, istoriją ir tapatybę. Ji turi ilgą demokratinių siekių ir paramos savo vakariniams kaimynams tradiciją. Nepaisant cenzūros ir represijų, apklausos nuosekliai rodo, kad baltarusiai priešinasi Rusijos karui Ukrainoje, atmeta tironiją ir remia demokratiją. Tik keturi procentai palaiko suvienijimą su Rusija. Daugiau nei 60 procentų priešinasi Putino sprendimui dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje.

Šie skaičiai nėra anomalijos. Jie liudija gilų nepriklausomybės ir proeuropietišką orientavimąsi, kurio režimas negali išnaikinti. Dėl to Putinui tapo sudėtinga daryti tai, ką jis nori Baltarusijoje, nepaisant jo ir Lukašenkos tironijos. Pavyzdžiui, Putinui nepavyko įtraukti Baltarusijos kariuomenės į savo karą. Iš tiesų, Baltarusijos geležinkelio darbuotojai sabotuoja Rusijos karinę logistiką nuo pat invazijos pradžios. Daugelis baltarusių net prisijungė prie Ukrainos gynybos, suformuodami Kalinouski pulką – didžiausią užsienio savanorių dalinį Ukrainos armijoje.

Dėl represijų pasipriešinimas Lukašenkai persikėlė į pogrindį ir už šalies ribų. Tačiau net ir tremtyje Baltarusijos opozicija sukūrė retą dalyką: vieningą, patikimą ir pasirengusią alternatyvą diktatūrai. Mes įkūrėme Jungtinį pereinamojo laikotarpio kabinetą ir Koordinavimo tarybą, kurių atstovai renkami naudojant skaitmenines priemones. Šios institucijos atstovauja demokratinei Baltarusijos žmonių valiai ir teikia praktinę pagalbą tiems, kurie vis dar yra Baltarusijoje, ir daugiau nei pusei milijono baltarusių, dabar gyvenančių tremtyje. Jos veikia kaip veiksminga valdymo struktūra – vyriausybė, laukiantis savo laiko.

Istorija rodo, kad diktatūros dažnai žlunga netikėtai.

Be šio kabineto ir tarybos, mūsų judėjimas apima pilietinės visuomenės organizacijų, diasporos grupių, nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, švietimo ir teisinių paslaugų bei humanitarinės pagalbos teikėjų, kurie padeda represuojamiems asmenims ir jų šeimoms, tinklą. Mes bendradarbiaujame su religinėmis grupėmis, mažosiomis įmonėmis ir profesinėmis sąjungomis, kad išlaikytume socialinę solidarumą, gintume darbuotojų teises ir išsaugotume baltarusių tapatybę bei pilietinį gyvenimą, nepaisant diktatūros. Nepaisant spaudos apribojimų, mūsų žiniasklaidos platformos ir toliau pasiekia milijonus žmonių Baltarusijoje.

Mūsų judėjimas vykdo savo pažadus. Įkvėpti 1940-aisiais susikūrusios Estijos vyriausybės tremtyje, kuri priešinosi sovietinei okupacijai, žingsnio, mes įvedėme naują baltarusių pasą tremtiniams ir parengėme naują konstituciją. Mes oficialiai įformino bendradarbiavimą su Europos Sąjunga ir Europos Taryba. Be to, mes vedame strateginį dialogą su JAV Valstybės departamentu, siekdami padidinti spaudimą režimui, paremti mūsų judėjimą už laisvę ir užtikrinti, kad Baltarusija liktų tarptautinėje darbotvarkėje ir būtų aptariama diskusijose apie Europos saugumo architektūrą. Šie žingsniai padės užtikrinti, kad, kai Baltarusijoje atsiras nauja politinė galimybė, mes galėsime greitai imtis veiksmų ir nukreipti šalį demokratijos link.

Šiuo metu tokia galimybė gali atrodyti mažai tikėtina. Tačiau istorija rodo, kad diktatūros dažnai žlunga netikėtai – jas sukelia vidiniai ar išoriniai sukrėtimai. Pavyzdžiui, Lukašenka sensta, o režimo aukščiausiuose sluoksniuose jau prasidėjo diskusijos apie neišvengiamą valdžios perėjimą. Deja, jų nelaimei, jo sukurta sistema yra visiškai sutelkta į jį patį ir neturi jokio teisėto ar stabilaus įpėdinystės mechanizmo. Skirtingai nuo kai kurių autokratų, Lukašenka taip pat neturi tinkamo įpėdinio. Tai daro jo sistemą trapią. Mes dirbame, kad valdžios vakuumo atveju Baltarusija atitektų mums, o ne Putinui.

Giname tai, kas liko iš Baltarusijos nepriklausomybės.

Norėdami tai padaryti, jau siunčiame aiškią žinią režimo elitui: yra galimybė derėtis dėl taikaus perėjimo. Siūlome surengti apskritojo stalo dialogą tarp demokratinių jėgų atstovų ir tų režimo atstovų, kurie yra pasirengę kalbėti apie pokyčius. Tokio apskritojo stalo tikslas – pasiekti nacionalinį susitaikymą ir užbaigti politinę krizę taikaus, derybų būdu pasiekto perėjimo pagalba. Šis modelis yra įkvėptas 1989 m. Lenkijoje vykusio apvalaus stalo susitikimo tarp tuometinės šalies opozicijos judėjimo „Solidarumas“ ir valdžios institucijų, kurias susilpnino silpna Maskva ir JAV bei Europos sankcijos. Susitikimas baigėsi „Solidarumo“ perėmimu valdžios.

Baltarusijos režimas, kaip ir tuometinis Lenkijos režimas, yra kur kas mažiau monolitinis, nei atrodo. Ministerijose, saugumo tarnybose ir net valstybinėje žiniasklaidoje yra nusivylusių pareigūnų. Kai kurie iš jų jau perduoda mums vertingos informacijos, įskaitant informaciją apie tai, kaip Minskas išvengia sankcijų. Šie vidiniai informatoriai gali būti labai svarbūs, kai atsivers galimybė pokyčiams. Todėl mes su jais palaikome tylius, bet aktyvius ryšius. Jie žino, kad pokyčiai yra neišvengiami ir kad jų pačių ateitis priklauso nuo to, ar jie prisidės prie jų. Iš tiesų, mūsų užduotis yra plėsti šiuos ryšius, tuo pačiu išlaikant baltarusių paramą ir proeuropietiškas nuotaikas. Mes stengiamės užkirsti kelią Rusijos propagandai, kuri nuodija Baltarusijos visuomenę.

Taip pat giname tai, kas liko iš Baltarusijos nepriklausomybės. Dešimtmečius Lukašenka bandė žaisti Europą ir Rusiją viena prieš kitą, bet šiandien jis yra visiškai priklausomas nuo pastarosios. Kol jis liks valdžioje, Minskas tik dar labiau priartės prie Maskvos, iki tokio taško, kad Baltarusija taps vos daugiau nei Rusijos karine baze.

SPAUDIMO GALIA

Atsižvelgiant į režimo didelę priklausomybę nuo Kremliaus, demokratinė Baltarusija yra ne tik baltarusių, bet ir Jungtinių Valstijų bei Europos Sąjungos interesas. Jei Baltarusija bus laisva, Rusija nebeturės tokio paties karinio pranašumo Europoje, o tai sumažins spaudimą NATO rytiniam flangui ir sumažins bloko gynybos išlaidas. Iš tiesų, laisva Baltarusija galėtų tapti regioninio stabilumo šaltiniu ir tikru saugumo partneriu Ukrainai. Demokratinė Baltarusija prisidėtų prie skaitmeninių inovacijų (šalis turi aukščiausio lygio IT sektorių), remtų energijos diversifikaciją ir palengvintų prekybą. Skirtingai nei Lukašenka, ji prisidėtų prie sienų saugumo, o ne ginkluotų migraciją, siekdama sukelti nestabilumą Europoje.

Norime aiškiai pasakyti, kad mes neprašome pašalinių šalių pakeisti mūsų šalį už mus. Tai yra mūsų darbas, mūsų misija ir mūsų atsakomybė. Tačiau mes prašome pagalbos, kad šis pokytis taptų įmanomas.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga jau ėmėsi daugelio svarbių ir naudingų veiksmų. Po to, kai 2020 m. buvo suklastoti Baltarusijos rinkimai, jos parengė trijų krypčių strategiją Baltarusijos žmonėms remti: silpninti Lukašenkos režimą, remti laisvės ir proeuropietiškus siekius bei padėti galutiniam perėjimui. Šiuo tikslu abi šalys režimui taikė sankcijas. Lietuva ir Lenkija suteikė prieglobstį šimtams tūkstančių baltarusių, o Vašingtonas ir ES teikė paramą nepriklausomai Baltarusijos žiniasklaidai, aktyvistams ir projektams, kuriais siekiama išsaugoti nacionalinę tapatybę. ES netgi pažadėjo skirti daugiau nei 3 mlrd. JAV dolerių Baltarusijos demokratiniam perėjimui paremti, kai tik jis prasidės – tai galingas signalas, kad Baltarusija priklauso Europai. Jos ir toliau brėžia ribą tarp Baltarusijos žmonių ir režimo, net ir po to, kai pastarasis padėjo Maskvai veržtis į Kijevą. Šis skirtumas yra vienas iš pagrindinių mūsų judėjimo pasiekimų.

Šis požiūris turi būti tęsiamas. Kartais girdžiu analitikų raginimus grįžti prie bendradarbiavimo su Lukašenka kaip priemonės izoliuoti Kremlių, tarsi šiuos du dalykus būtų galima atskirti. Vietoj to Jungtinės Valstijos ir Europa turi padvigubinti paramą Baltarusijos žmonėms, teikdamos techninę pagalbą Baltarusijos pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai, žmogaus teisių aktyvistams, kultūros organizacijoms, skaitmeninio saugumo priemonėms ir diasporos tinklams. Jie yra pasipriešinimo deguonis. Ši parama turi būti teikiama ir tremtiniams bei mūsų institucijoms. Rusija skiria šimtus milijonų dolerių Lukošenkos režimo palaikymui. Jungtinės Valstijos ir Europa turi užtikrinti, kad galėtume toliau kurti stiprią, atsparią alternatyvą.

Kai kurie JAV ir ES analitikai gali abejoti, ar režimo pasikeitimas yra įmanomas, kai Rusija yra taip pasiryžusi išlaikyti Lukašenką. Morališkai Baltarusijos ateitis nėra Maskvos sprendimas, bet realybėje daug kas priklausys nuo Rusijos stiprybės bet kokios krizės metu ir nuo jos karo su Ukraina baigties. Jei Rusija bus silpna ir suvaržyta, Baltarusija turės šansą. Dėl šios priežasties JAV ir ES pareigūnai negali ignoruoti Baltarusijos, kai pradeda diskutuoti apie ugnies nutraukimą, Ukrainą ir ilgalaikę taiką regione. Kitos valstybės turi užtikrinti, kad Maskva nesikištų, kai Baltarusijoje prasidės pokyčiai, ir kad Baltarusija netaptų paguodos prizu nugalėtam Putinui.

Tuo tarpu Vašingtonas ir ES gali sugriežtinti sankcijas Minskui. Pavyzdžiui, jie galėtų taikyti daugiau antrinių sankcijų ir apriboti krovinių prekybą per ES ir Baltarusijos sieną, kuri yra vienas iš pagrindinių režimo pajamų šaltinių. Netgi grasinimas imtis tokių veiksmų galėtų turėti įtakos pinigų trūkumą patiriančiai Baltarusijos vyriausybei. Turime padidinti Minsko išlaidas už kiekvieną represijų aktą ir kiekvieną jo padarytą nusikaltimą. Todėl taip pat raginame kitas šalis paremti Lietuvos iniciatyvą Tarptautiniame baudžiamajame teisme ir Tarptautiniame Teisingumo Teisme, kad režimas būtų patrauktas atsakomybėn už savo nusikaltimus. Suprantame, kad Lukašenkos režimo pabaiga gali pareikalauti tam tikro susitarimo: jei Lukašenka savanoriškai atsistatydintų ir sutiktų surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus tarptautinės priežiūros sąlygomis, kitos valstybės galėtų apsvarstyti galimybę jam ir jo šeimai suteikti asmenines saugumo garantijas. Iš tiesų, mes tai pasiūlėme 2020 m. Tačiau apskritai, norint užbaigti režimo nebaudžiamumą, jo vykdytojai turi būti patraukti atsakomybėn.

SANDORIŲ MENAS

Deja, per pastaruosius penkerius metus dažnai jaučiau, kad tarptautinės organizacijos, tokios kaip Jungtinės Tautos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, sunkiai sugeba reikšmingai reaguoti į krizes, panašias į tą, kuri įvyko Baltarusijoje. Per dažnai jų veiksmai apsiriboja pasmerkimo žodžiais. Jiems trūksta priemonių ar politinės valios, arba jie yra paralyžiuoti taisyklėmis, reikalaujančiomis konsensuso, ir autoritarinių narių trukdžiais.

Tačiau atskiri pasaulio lyderiai yra visai kitokia istorija. Susitikęs su prezidentais ir ministrais pirmininkais – G-7, JT Generalinėje Asamblėjoje ir kitose pasaulinėse platformose – supratau, kaip svarbi yra asmeninė iniciatyva. Mačiau drąsią lyderystę Baltarusijos klausimu iš tokių lyderių kaip Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Kaja Kallas, NATO generalinis sekretorius Mark Rutte, Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Lenkijos ministras pirmininkas Donald Tusk.

Galbūt svarbiausia, kad aš pati buvau liudininkas tokio JAV prezidento Donaldo Trumpo lyderystės. Būtent jo pirmojo kadencijos metu Jungtinės Valstijos ėmėsi ryžtingų veiksmų prieš Lukašenką – veiksmų, kurie didžiąja dalimi nulėmė transatlantinį požiūrį į Baltarusiją. Vašingtonas buvo viena iš pirmųjų vyriausybių, sureagavusių į jo žiaurų 2020 m. susidorojimą, ir įvedė sankcijas jo režimui. Trumpas paskyrė Julie Fisher ambasadore Baltarusijoje. Režimas jai neleido įvažiuoti į šalį, bet vėliau ji puikiai dirbo JAV specialiąja pasiuntine Baltarusijoje iki 2022 m., o dabar dirba JAV laikina reikalų patikėtine Kijeve.

Baltarusija yra Europos istorijos dalis.

Trumpas tęsė šią sėkmingą veiklą ir per savo antrąją kadenciją. Pensininkas generolas Keithas Kellogg, prezidento pasiuntinys Ukrainoje, užtikrino kelių Baltarusijos politinių kalinių, tarp jų ir JAV piliečių bei mano vyro Siarhejus, kuris penkerius metus praleido vienutėje, išlaisvinimą. Aš būsiu amžinai dėkinga Trumpui ir jo komandai už šį proveržį. Tai buvo ne tik humanitarinė misija, bet ir aiškus Amerikos įtakos pademonstravimas. Lukašenka bijo Trumpo nenuspėjamumo, todėl nusprendė paleisti Siarhei, o ne rizikuoti griežtesnėmis sankcijomis ar kitokiu eskalavimu, kuris galėtų kelti pavojų jo valdžiai. Jis negavo nieko mainais iš Vašingtono. Šiandien raginame Trumpą eiti dar toliau ir pasinaudoti ta pačia įtaka, kad paskatintų likusių 1150 politinių kalinių paleidimą. Tai galėtų būti pradžia deeskalavimui tarp Baltarusijos režimo ir demokratinių jėgų. Jei jo pastangos bus sėkmingos, Trumpas galėtų pasiekti didžiausią humanitarinę pergalę Baltarusijoje šiuolaikinėje istorijoje.

Trumpas neturi bijoti gilesnio įsitraukimo pasekmių. Skirtingai nuo daugelio pasaulinių krizių, Baltarusija nėra įklimpusi į pilietinį karą, etninius konfliktus ar ideologinius nesutarimus. Ji yra dešimtmečius trunkantis impasas, kurio šaknys glūdi vieno žmogaus negailestingoje valdžioje. Trumpui tai yra mažai kainuojanti, bet didelį poveikį turinti galimybė. Baltarusija galėtų tapti jo užsienio politikos sėkmės istorija, kuri nusiųstų žinią kitoms įsitvirtinusioms autoritarinėms režimams, įskaitant Kubą, Iraną ir Venesuelą, kad jie nėra saugūs.

Siekiant sustiprinti ir koordinuoti šias pastangas, atėjo laikas vėl paskirti JAV specialųjį pasiuntinį Baltarusijai, kaip Kellogg buvo paskirtas Ukrainai. Šis įgaliotasis galėtų glaudžiai bendradarbiauti su Vašingtono ES partneriais ir mūsų judėjimu dėl politinių kalinių paleidimo, sankcijų politikos suderinimo ir užtikrinimo, kad Baltarusija eitų reformų keliu.

Esu įsitikinusi, kad JAV Kongresas palaikys šį požiūrį. Baltarusija tebėra viena iš nedaugelio užsienio politikos klausimų, dėl kurių vieningai sutaria visų partijų įstatymų leidėjai. Demokratai ir respublikonai, tiek Atstovų rūmuose, tiek Senate, tiki mano numatytais veiksmais. Jau rengiama atnaujinta dvipartinė Baltarusijos demokratijos akto versija, kuri istoriškai leidžia remti Baltarusijos pilietinę visuomenę, nepriklausomą žiniasklaidą ir politinius kalinius, tuo pačiu įpareigojant taikyti sankcijas režimo pareigūnams. Ji gali būti veiksmų planu.

NIEKADA NESUSTOKITE

Dažnai sakau, kad kova už laisvę nėra sprintas, o maratonas. Tačiau vis tiek reikia būti pasirengusiam bet kuriuo metu. Net ir labiausiai įsitvirtinusios diktatūros gali staiga žlugti.

Laimei, baltarusiai yra pasirengę. Jie yra taikingi, kantrūs ir atsparūs. Mes kovojame už jų orumą, teisingumą ir teisę gyventi savo šalyje, taikoje. Jie nori to, kuo jau dabar naudojasi kiekvienas amerikietis ir europietis: teisės laisvai reikšti savo nuomonę, be baimės išpažinti savo tikėjimą, rinkti savo atstovus, kurti savo ateitį ir gyventi oriai. Tai vertybės, kurios mus sieja su mūsų kaimynais vakaruose.

Tai taip pat vertybės, kurios įkvepia mane toliau kovoti, kaip ir tūkstančiai šeimų, kurios vis dar laukia savo artimųjų, ir šimtai tūkstančių baltarusių, kurie tebėra tremtyje. Režimas galbūt manė, kad paleidęs mano vyrą privers mane nutilti. Tačiau tai tik sustiprino mano ryžtą. Su Siarhei šalia manęs ir mūsų tautos jėga aš tęsiu šią kovą su dviguba energija.


Kai kurie gali sakyti, kad Baltarusija yra per maža, kad būtų svarbi. Bet mes esame Europos istorijos dalis ir sumokėjome didelę kainą, kad paskatintume bendrą žemyno laisvę. Mes nepasiduosime. Klausimas nėra, ar Baltarusijoje įvyks pokyčiai. Klausimas yra, kas bus pasiruošęs, kai jie įvyks.

https://www.foreignaffairs.com/belarus/how-resist-dictator-sviatlana-tsikhanouskaya



Sutartinai prieš kenkėjus, nesipešant tarpusavyje

Dr.Vytautas Sinica vakar prie URM surengė labai teisingą ir savalaikią akciją. Tichanovskių šeima - kenkėjai, darantys didelę žalą Lietuvai: ekonominę ir politinę. Jie platina nacistinę litvinizmo ideologiją, tapo magnetu baltarusių imigracijai į Vilnių ir ženkliai prisideda prie sostinės išvalstybinimo. 

Labai nuvylė akcijos išvakarėse paskelbtas "Nacionalinio susivienijimo" pareiškimas. Mano nuomone, NS valdybą kamuoja organizacinės nuoskaudos, kurios tikrai neprisidės prie šios partijos populiarumo. 

Nuvylė ir neadekvatus Antano Kandroto defilė mitinge. Kokio b. lįsti į svetimą renginį? Juk puikiai galima organizuoti savo renginį kitu laiku. Kovokime su tichanovskiniu blogiu visais frontais, o ne siekdami piaro, liderystės. Man ši situacija labai priminė R.Šimaičio organizuotą mitingą Katedros aikštėje ir daugybę veikėjų, kurie panoro pasinaudoti tribūna.

Mano nuomone, litvinizmo ideologiją ir jos elementus, kaip Lietuvos herbo vogimą, būtina paskelbti už įstatymo ribų. Šitam Backos sugalvotam Lietuvos istorijos vogimui reikia labai griežtai pasipriešinti.

Vienykimės prieš litvinizmo priešą, šitos nacistinės ideologijos apologetus. Vykime lauk mūsų valstybę parazituojančią šeimyną.

P.S. Pribloškė įžūli baltarusio provokacija. Kodėl policija neišmetė šito provokatoriaus iš Lukiškių aikštės?

LRT nuotrauka.


Pulkininkas Doug Macgregor: Rusijos staigus puolimas netoli Pokrovsko (video)

Politinis kontekstas prieš Trumpo ir Putino susitikimą  Susitikimas vyks jau po kelių dienų, o Europos lyderiai ruošiasi spaudžiant Trumpo, ...